INFORMACIJA SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SPECIALISTAMS
· Ar įstaiga privalo aprūpinti apsaugos priemonėmis?
Taip, privalo pagal Darbo kodekso 31 str. 1 d. (arba kompensuoti įsigijimo išlaidas). Šiuo atveju, skirtingai nuo kitų darbo priemonių, draudžiama susitarti kitaip.
Taip pat pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 28 str. 3 d., darbdavys taip pat privalo organizuoti asmeninių apsaugos priemonių laikymą, džiovinimą, skalbimą, valymą, taisymą, tikrinimą konkrečios asmeninės apsaugos priemonės dokumentuose, kuriuos kartu su priemone pateikia asmeninės apsaugos priemonės gamintojas, nustatyta tvarka. T.y. dėl konkrečios apsaugos priemonės tarnavimo laiko ir atitinkamai jos keitimo (valymo, dezinfekavimo) periodiškumo reikėtų žiūrėti gamintojo dokumentaciją (instrukcijas ar pan.).
Įstaigai nesuteikus reikalingų apsaugos priemonių, darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti nedelsdamas raštu pranešdamas apie tai padalinio vadovui. Pvz., „Informuoju, kad man 2020-04-01 darbo dieną buvo išduotas vienas respiratorius KN95 (FFP2), kuris pagal gamintojo instrukcijas gali būti nepertraukiamai naudojamas 4 val. Nepakeitus respiratoriaus man nebus užtikrintos tinkamos apsaugos priemonės ir saugios darbo sąlygos, todėl atsisakau dirbti nuo 13 val. pasibaigus išduoto respiratoriaus leistino nepertraukiamo naudojimo laikui.“ Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 35 str. 4 d. už laiką, kurį darbuotojas pagrįstai atsisakė dirbti, darbuotojui mokamas vidutinis darbo užmokestis.
COVID-19 kontekste reikalingų apsaugos priemonių sąrašą priklausomai nuo atliekamo darbo pobūdžio (rizikingumo) galite rasti Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje: http://sam.lrv.lt/lt/news/koronavirusas/informacija-sveikatos-prieziuros-specialistams
· Ar sveikatos priežiūros specialistas gali atsisakyti dirbti su COVID-19 pacientais?
Pagal Darbo kodekso 159 str. darbuotojas gali atsisakyti dirbti, tik jei nėra aprūpinamas apsaugos priemonėmis. Laikoma, kad naudojant rekomenduojamas apsaugos priemones rizika sveikatos priežiūros specialistams yra maža (priimtina) ir atitinkamai atsisakyti dirbti negalima.
· Ar galima rizikos grupėms priklausančius sveikatos priežiūros specialistus skirti dirbti su COVID-19 pacientais?
Bendro draudimo skirti rizikos grupėms priklausančius sveikatos priežiūros specialistus dirbti su COVID-19 pacientais nėra., t. y. galima skirti dirbti. Tačiau rekomenduojama be didelės būtinybės neskirti tokių darbuotojų dirbti tiesiogiai su COVID-19 pacientais. Kaip minėta aukščiau, laikoma, naudojant rekomenduojamas apsaugos priemones rizika sveikatos priežiūros specialistams yra maža.
Jei dėl konkretaus darbuotojo sveikatos būklės (ligų, dėl kurių neišduodamas nedarbingumo pažymėjimas) darbuotojui COVID-19 kelia ypatingai didelę grėsmę, gydantis gydytojas (priklausomai nuo ligos) gali išduoti tokiam darbuotojui pažymą dėl jam pagal sveikatos būklę draudžiamos veiklos, pvz., nuolatinio tiesioginio kontakto su COVID-19 infekuotais pacientais. Tokiu atveju pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 str. 1 d. 10 p. įstaiga privalo arba perkelti tokį darbuotoją (jo sutikimu) į darbo vietą, kur jis galėtų dirbti pagal gydytojo pažymoje nurodytas sąlygas (apribojimus), arba nutraukti darbo sutartį pagal Darbo kodekso 60 str. 1 d. 4 p. Tokiam darbuotojui taip pat galėtų būti skelbiama prastova.
· Ar už darbą su COVID-19 pacientais turi būti mokama papildomai?
Taip, pagal Sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 27 d. įsakymą Nr. V-577, kuriuo buvo pakeistas Sveikatos priežiūros paslaugų dėl koronaviruso (COVID-19) organizavimo tvarkos aprašas, darbuotojams, organizuojantiems ir teikiantiems asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientams, sergantiems COVID-19, mokamas 15 proc. pastoviosios darbo užmokesčio dalies (darbo sutartyje nurodytos) priedas.
· Ar gali įstaiga vienašališkai „išvaryti“ darbuotoją kasmetinių arba nemokamų atostogų?
Darbo kodeksas nenumato darbdavio teisės vienašališkai išleisti atostogų – nei kasmetinių, nei nemokamų.
Kasmetinės atostogos suteikiamos pagal iš anksto sudaromą atostogų eilę arba susitarus su darbuotoju. Tačiau įvertinant esamą epideminę situaciją egzistuoja reali tikimybė, kad vėliau šiais metais kasmetinių atostogų specialistams suteikti nebus galimybių dėl didelio pacientų kiekio (vasaros mėnesiais dėl COVID-19 pacientų, vėliau – dėl didelio nukeltų planinių procedūrų srauto). Todėl rekomenduotina esant galimybėms pasinaudoti bent dalimi kasmetinių atostogų.
Nemokamos atostogos suteikiamos TIK darbuotojo iniciatyva. Darbdavys negali reikalauti darbuotojų rašyti prašymus nemokamoms atostogoms, nes tokie prašymai akivaizdžiai neatitiktų darbuotojų valios ir nebūtų laikomi darbuotojo prašymais teisine prasme. Taip pat toks nemokamų atostogų „suteikimas“ gali būti skundžiamas darbų ginčų komisijoms prie Valstybinės darbo inspekcijos. Tokiu atveju už „nemokamas atostogas“ darbuotojams būtų priteisimas vidutinis darbo užmokestis (kaip už priverstinę pravaikštą).
Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu ASPĮ finansavimo klausimas dėl planinių ir nebūtinų paslaugų sustabdymo jau išspręstas. Laikinai įstaigoms apmokama ne už faktiškai suteiktas paslaugas, o pagal praėjusių metų apimtis. Atitinkamai ASPĮ neturi jokių finansinių priežasčių taupyti darbuotojų sąskaita.
Sveikatos apsaugos ministerija rekomenduoja specialistams, kurių darbo krūvis ženkliai sumažėjo dėl planinių ir nebūtinų paslaugų sustabdymo, organizuoti mokymus dėl COVID-19 pacientų gydymo (slaugos).
· Ar gali įstaiga paskelbti sveikatos priežiūros specialistui prastovą?
Gali, tačiau Sveikatos apsaugos ministerija to daryti nerekomenduoja. Kaip minėta aukščiau, užtikrinus ne žemesnio nei iki karantino lygio finansavimą ASPĮ tam nėra jokių finansinių priežasčių. Be to, rekomenduojama ruošti (mokyti) specialistus gydyti (slaugyti) COVID-19 pacientus.
· Ar gali įstaiga sveikatos priežiūros specialistą perkelti dirbti į kitą skyrių ar į kitą įstaigą?
Skyrius ar kita įstaiga (patalpos ir jose esantys pacientai) darbo teisės prasme yra darbuotojo darbo funkcijos atlikimo vieta, kuri nėra priskiriama prie būtinųjų darbo sąlygų ir paprastai nėra nurodoma darbo sutartyse. Kaip nurodoma Darbo kodekso 34 str. 4 d., darbo funkcijos atlikimo vieta gali nesutapti su darbovietės vieta (t.y. nurodoma darbo sutartyje būtinąja sąlyga). Darbo sąlygas, dėl kurių nėra sulygta darbo sutartyje, vienašališkai nustato ir keičia darbdavys (įstaiga). Kaip nurodoma Darbo kodekso 44 str. 1 d. 2 p. ir 4 d. bei 45 str. 4 d., darbdavys (įstaiga) privalo informuoti darbuotojus apie darbo funkcijos atlikimo vietos pasikeitimą iš anksto prieš protingą terminą (vieną ar kelias dienas priklausomai nuo atstumo tarp esamos ir būsimos darbo atlikimo vietos ir transporto galimybių). Atitinkamai įstaiga gali pavesti sveikatos priežiūros specialistui dirbti kitoje vietoje, taip pat ir kitoje įstaigoje, nebent darbo sutartyje būtų susitarta kitaip (t.y. darbo sutartyje būtų numatyta konkreti darbo funkcijos atlikimo vieta arba kokia nors speciali jos keitimo tvarka).
Jei pavedimo vieta yra toje pačioje savivaldybėje, darbuotojui turėtų būti pateikiamas raštiškas pranešimas (gali būti elektroninis, pvz., el. laiškas) apie darbo vietos pakeitimą pagal Darbo kodekso 44 str. Pavyzdžiui: „Informuojame, kad dėl COVID-19 epidemijos Jūsų darbo funkcijos atlikimo vieta laikinai keičiama į Ukmergės ligoninės slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių, esantį Vytauto g. 105, III a. Darbą šioje vietoje Jūs turite pradėti nuo 2020-04-01. Mūsų įstaigos vardu nurodymus dėl darbo funkcijų vykdymo Jums teiks Ukmergės ligoninės slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus vadovas ir slaugos administratorė. Asmenines apsaugos priemones Jums išduos šio skyriaus slaugos administratorė. Apie laikino perkėlimo pabaigą mes Jus iš anksto informuosime atskiru pranešimu. Dėl su perkėlimu susijusių organizacinių klausimų, jei tokių kiltų, galite kreiptis į [kažką].“
Jei pavedimo vieta yra kitoje savivaldybėje, toks pavedimas laikomas komandiruote ir atitinkamai darbuotojui turi būti pateikiamas pavedimas vykti į komandiruotę (įsakymas ar pan.), o taip pat apmokama už kelionę, apgyvendinimą bei mokami dienpinigiai.
Abiem atvejais, jei darbuotojas dirbs kitoje ASPĮ, reikalinga ASP paslaugų teikimo sutartis tarp įstaigų, kur būtų aptartas atlygis už paslaugas (gali ir nebūti) ir kiekvienos iš įstaigų atsakomybės ribos (kas sudaro grafikus, suteikia apsaugos priemones, instruktuoja apie specifines darbo sąlygas, kokie įgaliojimai siunčiamo darbuotojo atžvilgiu suteikiami priimančiai įstaigai ir pan.). Pati sutartis nėra aktuali perkeliamam darbuotojui, tačiau darbuotojui aktuali organizacinė informacija privalo būti suteikta, kaip parodyta aukščiau pateiktame pavyzdyje.
Kaip minėta, paprastai keičiant darbo funkcijos atlikimo vietą darbo sutarties keisti nereikia, nes nesikeičia darbdavys (paprastai tariant, darbo užmokestį toliau moka ta pati įstaiga). Jei norima pakeisti darbdavį (paprastai tariant, kad darbo užmokestį mokėtų kita įstaiga tiesiogiai), reikalingas darbo sutarties pakeitimas, su kuriuo turi sutikti tiek darbuotojas, tiek ir darbdavys (šiuo atveju abi įstaigos).
· Ar gali įstaiga sveikatos priežiūros specialistą perkelti į kitą darbą, pvz., odontologo padėjėją dirbti bendros praktikos slaugytoja?
Darbo funkcija yra būtinoji darbo sutarties sąlyga ir gali būti keičiama tik įstaigai pasiūlius atitinkamą pakeitimą ir darbuotojui su juo sutikus (Darbo kodekso 34 str. 1 d. ir 45 str. 2 d.). Konkretus (grafinis) įforminimo metodas nėra teisiškai reikšmingas, jei galima aiškiai suprasti, ką konkrečiai įstaiga pasiūlė pakeisti ir su kuo konkrečiai darbuotojas sutiko, o taip pat pasikeitimų įsigaliojimo data. Yra įvairių praktikoje naudojamų metodų: įstaigos raštas ir darbuotojo ant jo parašytas suitikimas; įstaigos raštas, įstaigos įsakymas ir jame darbuotojo sutikimas; įstaigos raštas ir priedas prie darbo sutarties ar susitarimas dėl darbo sutarties pakeitimo ir t.t.
Pagal Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties 2.3 p. LSSO narės turi teisę vieną mėnesį svarstyti pasiūlymą. Pagal Darbo kodekso 45 str. 2 d. ne LSSO narės turi teisę 5 darbo dienas svarstyti pasiūlymą. T.y. anksčiau pateikti sutikimą arba nesutikimą nėra privaloma, net jei to reikalauja įstaiga. Žinoma, nedraudžiama pateikti sutikimą arba nesutikimą ir anksčiau termino. Susiklosčiusioje sudėtingoje situacijoje rekomenduotina su tokiu pasiūlymu sutikti ir nepiktnaudžiauti leidžiamu terminu, tik reikalauti, kad būtų nurodytas bent apytikslis pakeitimo galiojimo laikas, pvz., iki epidemijos pabaigos.
Atkreiptinas dėmesys, kad visi sveikatos priežiūros specialistai nepriklausomai nuo specialybės ir darbo funkcijos privalo teikti būtinąją medicininę pagalbą (Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo 11 str. 1 d. 2 p., 12 str. 1 d. 2 p., Medicinos praktikos įstatymo 9 str. 1 d. 4 p., 10 str. 10 p.), t. y. visos sveikatos priežiūros specialistų pareigybės pagal įstatymą apima ir šią funkciją. Būtinosios medicinos pagalbos kriterijai yra nustatyti Būtinosios medicinos pagalbos teikimo tvarkos ir masto apraše (patvirtintas Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-208 su vėlesniais pakeitimais). Palyginus šiame apraše numatytas būtinosios medicinos pagalbos indikacijas su COVID-19 dažniausiai sukeliamomis komplikacijomis galima matyti, kad bent jau didžioji dalis COVID-19 pacientų su komplikacijomis atitiks būtinosios medicinos pagalbos kriterijus. Atitinkamai visi sveikatos priežiūros specialistai nepriklausomai nuo specialybės ir darbo funkcijų privalės teikti ASP paslaugas tokiems pacientams ir tai nebus laikoma darbo funkcijos pakeitimu.
Parengė LSSO teisininkas
Marius Dagys
Commentaires