Pasak Tarptautinės viešųjų paslaugų profesinės sąjungos (PSI), pasaulinė slaugos darbuotojų krizė yra susijusi ne tik su daug kur mažėjančiais darbuotojų skaičiais, bet tuo pat metu yra ir oraus darbo ir teisingumo krizė. Skaičiuojama, jog iki 2030 m. pasaulyje trūks 10 milijonų sveikatos priežiūros ir slaugos darbuotojų.
Pastaraisiais metais Europos šalys vis daugiau dėmesio skiria šiai problemai ir ieško būdų apsirūpinti specialistais. Tačiau dauguma vyriausybių pasirinko trumpalaikius ir greitus, o ne ilgalaikius sprendimus sprendimus. Pasukus taupymo politikos keliu, buvo išlaikytas stiprių sveikatos priežiūros sistemų įvaizdis, tačiau mažinami atlyginimai, didinamas darbo krūvis ir ilginamos darbo valandos, todėl patyrę sveikatos priežiūros darbuotojai vis dažniau perdega ir masiškai išeina iš darbo.
„Europoje netrūksta kvalifikuotų sveikatos priežiūros darbuotojų,“ – teigė Matilde De Cooman iš Belgijoje veikiančio judėjimo už sveikatingumą „Viva Salud“. „Trūksta tinkamų darbo vietų, stabilių darbo sutarčių, gerų atlyginimų ir padorių darbo sąlygų.“
Užuot sprendusios šias problemas, Europos vyriausybės pirmenybę teikia darbuotojų iš užsienio įdarbinimui, taip dar labiau gilindamos krizę pietinėse pasaulio valstybėse. Dešimtyje šalių, kuriose žmonės gauna didžiausias pajamas, šiuo metu dirba 23% viso pasaulio gydytojų, slaugytojų ir akušerių, o visame Afrikos žemyne – tik 4%.
Nepaisant to, turtingiausios pasaulio šalys ir toliau kliaujasi aktyviu sveikatos priežiūros darbuotojų iš užsienio įdarbinimu, pateisindamos tai dvišaliais susitarimais tarp šalių, kurie neva užtikrina tam tikrą kontrolę ir pusiausvyrą.
Tačiau, kaip pabrėžia ekspertai, politika ir praktika dažnai nesutampa. Tokios šalys kaip Vokietija, kurioje yra didžiausias sveikatos priežiūros darbuotojų iš užsienio skaičius, pasirašo dvišalius susitarimus net ir su tomis valstybėmis, kuriose yra drastiškas sveikatos priežiūros specialistų trūkumas, pavyzdžiui, Brazilija.
Kai Vokietija paskelbė apie ketinimą įdarbinti brazilų slaugytojus, kurių šalies viduje neva yra perteklius, Brazilijos sveikatos studijų centras paskelbė įspėjimą, kad šis pareiškimas yra klaidinantis. Brazilijoje nėra slaugytojų pertekliaus – problema yra ta, kad daug slaugytojų neturi darbo dėl finansinių suvaržymų, neleidžiančių sveikatos sistemai jų įdarbinti.
Turtingiausios pasaulio šalys, rengdamos sveikatos priežiūros darbuotojų strategijas, į panašius pavyzdžius nekreipia dėmesio. Į sveikatos priežiūros darbuotojus žiūrima kaip į prekę: tai gera galimybė užsitikrinti sveikatos paslaugų teikimą už nedidelę kainą. „Jie siekia eksportuoti mūsų slaugytojus, tarsi jie būtų mangai ar bananai,“ – taip Matildai De Cooman pasakojo sveikatos priežiūros darbuotojas iš Filipinų.
Sveikatos priežiūros darbuotojai iš tokių šalių kaip Sakartvelas ar Korėja susiduria su panašiais iššūkiais. Dažnai jie įdarbinami žadant pelningas pareigas, tačiau susiduria su diskriminacija, rasizmu ir biurokratinėmis kliūtimis, trukdančiomis jiems dirbti pagal profesiją, kurios jie mokėsi. Dideles pajamas gaunančios šalys į šias problemas nekreipia dėmesio ir išnaudoja darbuotojus.
Darbuotojų išlaikymas bus neįmanomas be esminių pokyčių dideles pajamas gaunančių šalių požiūryje į sveikatos sistemą. „Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) padarė pažangą nustatant sveikatos priežiūros darbuotojų poreikius, tačiau reikia nuveikti daug daugiau, ypač kalbant apie jų išlaikymą šalies lygmeniu“ – teigė Sulakshana Nandi iš PSO Europos regioninio biuro.
Comments