Trišalėje taryboje – MMA, komercinių bankų, socialinio dialogo klausimai

https://www.lpsk.lt/2024/05/29/trisaleje-taryboje-mma-komerciniu-banku-socialinio-dialogo-klausimai/

Gegužės 28 d. įvykusiame Lietuvos trišalės tarybos posėdyje daugiausiai diskusijų sukėlė kitų metų minimalios mėnesio algos (MMA) nustatymo klausimas. Lietuvos banko (LB) paskaičiavimais, vidutinis darbo užmokestis (VDU) 2025 metais be priedų ir premijų turėtų siekti 2139 eurus, o siektinas MMA ir VDU santykis yra 50 proc., todėl pagal dabartinę galiojančią formulę MMA turėtų didėti iki 1 070 eurų.

Tačiau posėdyje LB Ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas teigė, kad pernelyg spartus MMA didinimas gali „būti rizikingas dėl galimos neigiamos įtakos Lietuvos konkurencingumui“. Tad LB siūlo atsargesnę alternatyvą – siektiną 50 proc. MMA ir VDU santykį būtų galima pasiekti ir ne per vienus, o per dvejus metus: kitąmet minimalią algą būtų galima didinti iki 1016 eurų, o 2026 m. iki 1123 eurų. LB pristatymas – čia.

„Lietuvos bankas eilinį kartą pasiūlė nukrypti nuo formulės ir nustatyti mažesnį MMA nei rodo formulė, todėl nereikėtų klaidinti su tais atotrūkio mažinimais, nes iš esmės jų kaip ir nėra, ir neplanuojami ateityje“, – kalbėjo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Darbdaviams vėl iškėlus MMA formulės keitimo klausimą įtraukiant darbo našumo dedamąją, A. Dabušinskas teigė, jog dabartinė Trišalės tarybos taikoma formulė yra tinkama, pagrįsta ekonominiais argumentais ir atitinka ES direktyvą dėl Deramos MMA nustatymo.

Apsikeitus nuomonėmis ir Vyriausybės pusei patikinus, jog Trišalė taryba savo rekomendaciją gali pateikti vėliau , nei numato Darbo kodeksas (iki birželio 15 d.), nuspręsta poziciją MMA klausimu suformuluoti kitame Trišalės tarybos posėdyje birželio 18 d.

Vėliau svarstytas klausimas dėl Lietuvos komercinių bankų piktnaudžiavimų sustabdymo. Anot Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės pavaduotojo Ričardo Garuolio Lietuvos komerciniai bankai yra patys pelningiausi Europoje ir pernai surinko beveik milijardą pelno, tačiau, nors darbuotojų mažėja, komerciniai dar labiau didina sąskaitų, bankinių pervedimų ir pinigų išgryninimo mokesčius, o palūkanos yra 22 proc. didesnės nei Europos vidurkis.

LB valdybos narys Simonas Krėpšta sutiko, kad nepasitenkinimą šiuo sektoriumi pastaruoju metu paaštrino didelių bankų sprendimai dėl įkainių pokyčių. „Čia noriu priminti, kad vykdome vertinimą dėl SEB banko įkainių pokyčių ir ar nebuvo atlikti pažeidimai dėl teisės aktų“, – teigė jis ir pridūrė, kad išvados bus aiškios netrukus. Kalbant plačiau, jis teigė, kad Lietuva yra maža šalis, o sektorius – koncentruotas, tačiau LB atstovas tikino, kad institucija veiksmų ir priežiūros imasi. Jis taip pat paminėjo, jog stiprėja Kredito unijos ir auga jų pelningumas.

Kitas sprendimas, kaip teigė LB valdybos narys, galėtų būti galimybė klientui lengviau pakeisti banką. „Paminėti ir dideli bankų pelnai, bet priminsiu, kad kartu su Finansų ministerija pasiūlėme bankų solidarumo įnašą. Prognozavome, kad sparčiai augant palūkanoms bankų pelningumas išaugs. <…> Dar vienas sprendimas, kurį siūlėme – pakeisti pagrindinį mokėjimo krepšelį. Kainą sumažinti trečdaliu“, – darbus vardijo S. Krėpšta. LB pasiūlė pakeisti pagrindimo mokėjimo krepšelio sudėtį ir kainą iki 1 euro, socialiai pažeidžiamiems asmenims iki 0,5 euro per mėn. Šis pakeitimas jau yra Seime.

LPSK pirmininkė I. Ruginienė užsiminė ir apie vis dar sparčiai uždarinėjamus bankų skyrius. „Priėmėme sprendimą darbo užmokestį mokėti tik į sąskaitą, apribojome grynųjų pinigų judėjimą, tačiau yra ir kita medalio pusė: turime nusiskundimų, jog auga išsigryninimo kaina, uždarinėjami banko skyriai. Ar mums nereikia persvarstyti ir sprendimo dėl grynųjų pinigų? Tada bankai įsipareigojo didinti paslaugų prieinamumą“, – klausimą kėlė ji.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė sutiko, kad praėję metai bankams buvo geri. „Bankai išties pernai uždirbo milijardą pelno, bet pusę jo sumokėjo į biudžetą ir pusę sumokėjo gyventojams už terminuotus indėlius. Bankai taip pat moka trečdaliu didesnį pelno mokestį, o dar buvo nustatytas ir solidarumo mokestis, tad tai yra didesni mokesčiai nei bet kuriame kitame sektoriuje“, – tikino ji.

Iš viso šalyje veikia 18 bankų ir 60 kredito unijų. „Gyventojų ir verslo atsakomybė yra eiti ir rinktis kitą banką ar uniją“, – sakė LBA atstovė. Ji pakomentavo ir didėjančius įkainius: „Dabar Seimas spręs, kad krepšelio kaina sumažės iki 1 Eur ir kiekvienas bankas jį turės siūlyti. Tai sprendžia klausimą, kas nori turėti elementarias paslaugas. O kas liečia bankomatus, Lietuvoje buvo įdiegta 100 naujų bankomatų vietovėse, kur jų niekada nėra buvę. Pasiekiamumas padidėjęs“, – sakė E. Čipkutė.

Vėliau Energetikos ministerijos atstovai apžvelgė situaciją elektros energetikos sektoriuje.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovai pristatė socialinio dialogo ir kolektyvinių sutarčių apžvalgą.  Darbo teisės grupės patarėja Liudvika Gražulienė informavo apie SADM su socialiniais partneriais parengtą projektą 2024-2027 m., kurio tikslas – ugdyti socialinių partnerių kompetencijas, skatinti narystę verslo asociacijose ir profsąjungose bei kolektyvinių sutarčių sudarymą. Atlikus socialinio dialogo analizę nustatyta, kad aprėptis kolektyvinėmis sutartimis Lietuvoje yra 22,5 proc., 70 proc. iš jų sudaroma viešajame sektoriuje, profsąjungose ir verslo asociacijose narystė yra apie 7-8 proc. Anot SADM atstovės, ES direktyvoje Dėl deramo MMA užmokesčio nustatyta, kad valstybės narės, kuriose aprėptis kolektyvinėmis sutartimis nesudaro 80 proc., turi sudaryti socialinio dialogo skatinimo planus. Tokį SADM kartu su socialiniais partneriais esą planuoja parengti artimiausiu metu.

Kita SADM patarėja Aušra Putk informavo, kad 2019 m. aprėptis kolektyvinėmis sutartimis išaugo, tačiau šiuo metu yra tokia pati, kaip ir 2020 m. Šiek tiek daugėja darbdavio lygmens kolektyvinių sutarčių bei tokių,  kuriose yra numatoma darbo užmokesčio indeksavimo tvarka.

SADM Darbo teisės grupės vyresnysis patarėjas Rokas Keršys pristatė Lietuvos padėtį Darbo santykių tyrime, kurį atlieka Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas (Eurofound).  Anot pranešėjo, bendros tendencijos yra neblogos – Lietuva artėja prie ES vidurkio, atotrūkis mažėja. Prasčiausiai Lietuvai sekasi su darbuotojų teisėmis – nuo ES vidurkio atsiliekame beveik dvigubai. Lietuvoje taip pat ratifikuota mažiausiai TDO konvencijų, susijusių su darbo standartais.

SADM pristatymas – čia.

Kitas Lietuvos trišalės tarybos posėdis numatytas birželio 18 d.